Kazlų Rūdos savivaldybės gyventojams nemokama pirminė teisinė pagalba teikiama Savivaldybės administracijos (Kazlų Rūda, Atgimimo g. 12) darbo dienomis nuo 8 val. iki 17 val., penktadieniais - nuo 8 val. iki 15.45 val., pietūs nuo 12 val. iki 12.45 val.
Tel. 68 627, el. p. rasa@kazluruda.lt

Čia taip pat suteikiama informacija apie galimybę gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. Su savimi būtina turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

VALSTYBĖS GARANTUOJAMA TEISINĖ PAGALBA

Informuojame, kad Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas garantuoja teisinės pagalbos teikimą fiziniams asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijimas savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Šiuo įstatymu nustatoma pirminė ir antrinė teisinė pagalba.
Valstybės garantuojama teisinė pagalba yra finansuojama iš valstybės biudžeto, todėl besikreipiančiam asmeniui mokėti nereikia.
Pirminė teisinė pagalba – tai teisinė informacija, teisinės konsultacijos ir dokumentų, skirtų valstybės ir savivaldybių institucijoms, išskyrus procesinius dokumentus, rengimas. Ši teisinė pagalba apima patarimus dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka, veiksmus dėl taikaus ginčo išsprendimo ir taikos sutarties parengimą. Pirminė teisinė pagalba neapima mokesčių administratoriui teikiamų deklaracijų pildymo.
Pirminę teisinę pagalbą turi teisę gauti visi Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys ir kiti Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nurodyti asmenys.
Norint gauti pirminę teisinę pagalbą, neprivaloma deklaruoti savo pajamų ir turto. Tereikia kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą arba, jei asmuo neturi gyvenamosios vietos, į savivaldybės, kurioje asmuo gyvena, vykdomąją instituciją.
Kazlų Rūdos savivaldybės gyventojams pirminę teisinę pagalbą teikia Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus juristė Rasa Kašinskaitė (Atgimimo g. 12, LT-69443 Kazlų Rūda, Juridinis skyrius 104 kab., telefonas pasiteirauti (8 343) 68 627 (konsultacijos telefonu neteikiamos). Teisinė pagalba teikiama kiekvieną darbo dieną: I – IV nuo 8 val. iki 17 val., V nuo 8 val. iki 14.45 val. (visomis dienomis pietų pertrauka nuo 12 val. iki 12.45 val.). Pirminė teisinė pagalba turi būti suteikta iš karto po kreipimosi. Jei nėra galimybės iš karto suteikti pirminę teisinę pagalbą, turi būti pranešama apie priėmimo laiką, kuris turi būti ne vėlesnis kaip 5 darbo dienos nuo kreipimosi dienos.
Pirminė teisinė pagalba neteikiam, kai: pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti; pareiškėjui tuo pačiu klausimu buvo suteikta pirminė teisinė pagalba arba yra akivaizdu, kad jis advokato konsultaciją gali gauti nesinaudodamas Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta valstybės garantuojama teisine pagalba; pareiškėjas kreipiasi ne dėl savo teisių ir teisėtų interesų, išskyrus atstovavimo pagal įstatymą atvejus.
Naudodamiesi pirmine teisine pagalba Kazlų Rūdos savivaldybės gyventojai negalės tikėtis, kad jų interesai bus ginami ir teisme. Tokio pobūdžio antrinę teisinę pagalbą, t.y. dokumentų rengimą, gynybą ir atstovavimą bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimą išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atvejus, jeigu tokia tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Taip pat antrinė teisinė pagalba apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą.
Antrinę teisinę pagalbą Kazlų Rūdos savivaldybės gyventojams organizuoja Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – KVGTPT), easnti Kęstučio g. 21, LT-44320 Kaunas, telefonas pasiteiravimui (8 37) 408 601, 428 404.
Norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia KVGTPT prašymą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą rekvizitus ir formą tvirtina teisingumo ministras. Asmuo gali kreiptis į Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus darbuotoją, atsakingą už pirminės teisinės pagalbos teikimą, kuris padeda surašyti ar surašo prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima KVGTPT ir apie tai raštu praneša pareiškėjui.
Antrinę teisinę pagalbą gali gauti piliečiai, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių (Žin., 2005, Nr. 54-1856; 2006, Nr. 61-2181).

Asmenims, atsižvelgiant į asmens turtą ir pajamas, valstybė garantuoja ir apmoka antrinės teisinės pagalbos išlaidų:

1)100 procentų, – jeigu nustatomas pirmasis asmens turto ir pajamų lygis;
2)50 procentų, – jeigu nustatomas antrasis asmens turto ir pajamų lygis.

Pirmajam pajamų lygiui nustatyti vertinamos asmens pajamos ir turimų išlaikytinių skaičius. Asmens pajamos per metus neturi viršyti 8 MMA (MMA – minimali mėnesinė alga, kuri šiuo metu yra 1000 Lt) dydžio, t.y. 8000 Lt metinių pajamų Už kiekvieną išlaikytinį pridedama po 3 MMA per metus (3000 Lt).
Antrojo lygio pajamų normatyvui nustatyti vertinamos asmens pajamos ir turimų išlaikytinių skaičius. Asmens pajamos per metus neturi viršyti 12 MMA per metus (MMA – minimali mėnesinė alga, kuri šiuo metu yra 1000 Lt) dydžio, t.y. 12000 Lt metinių pajamų Už kiekvieną išlaikytinį pridedama po 4,5 MMA per metus (4500 Lt).

Pajamų lygiai

Antrinė teisinė pagalba	I lygis (100 % apmokama)		II lygis (50 % apmokama)
	Per metus (Lt)	Per mėnesį (Lt)	Per metus (Lt)	Per mėnesį (Lt)
Asmuo be išlaikytinių	8000	667	12 000	1 000
+ 1 išlaikytinis	11 000	917	16 500	1 375
+2 išlaikytiniai	14 000	1 167	21 000	1 750
+3 išlaikytiniai	17 000	1 417	25 500	2 125
+4 išlaikytiniai	20 000	1 667	30 000	2 500

Išlaikytiniais laikomi:

1)bendrai su pareiškėju gyvenantys ir jo išlaikomi vaikai (įvaikiai) iki 18 metų;
2)nedirbantys nesusituokę ir su kitu asmeniu bendrai ne gyvenantys vaikai (įvaikiai) nuo 18 iki 24 metų: besimokantys dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ir kitų formaliojo švietimo įstaigų dieniniuose skyriuose, taip pat asmenys nuo dieninių bendrojo lavinimo mokyklų baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos;
3)bendrai su pareiškėju gyvenantys ir jo išlaikomi kiti asmenys.

Asmens pirmo lygio turto normatyvo nustatymas.

Pirmasis turto lygis nustatomas įvertinant asmens turtą (būsto, žemės ir kilnojamo turto dydžius (piniginės lėšos ir kt.) bei turimų išlaikytinių skaičių.

Asmens būstas negali būti didesnis kaip 60 kv. metrų. Už kiekvieną išlaikytinį pridedama po 15 kv. metrų. Žemės sklypo normatyvas parenkamas pagal turimos žemės rūšį:

1) namų valdos žemės sklypo plotas – 6 arai (miestuose), 25 arai (miesteliuose ir kaimuose);
2) žemės ūkio paskirties žemės sklypo iki 1 ha (įskaitant jame esančią namų valdos žemę) plotas – 6 arai (miestuose), 25 arai (miesteliuose ir kaimuose);
3) didesnio kaip 1 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, žemės sklypo, kurį sudaro tik vandens telkinys, bei miškų ūkio paskirties žemės sklypo plotas – 3,5 ha.

Kilnojamojo turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių ir pajų vertės normatyvas apskaičiuojamas sudedant 45 valstybės remiamų pajamų dydžius vienam vyresniam kaip 18 metų šeimos nariui (vienam gyvenančiam asmeniui), 30 valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam kitam vyresniam kaip 18 metų šeimos nariui ir 15 valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam vaikui iki 18 metų.
Turto normatyvas vienam išlaikytiniui susideda iš: 15 kv. metrų būsto + 15 valstybės remiamų pajamų dydžių.
Nustatant būsto ir žemės sklypo nekilnojamojo turto vertės normatyvus šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui nustatomas atitinkamo tipo turto normatyvą dauginant iš pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos (kai asmuo neturi gyvenamosios vietos – vietovės, kurioje gyvena) vidutinės nekilnojamojo tipo turto rinkos vertės. Lietuvos teritorijoje verčių žemėlapiai skelbiami valstybės Registrų centro internetinėje svetainėje: http://www.registrucentras.lt/masvert/
Jei Jūsų turtas ir pajamos neviršija nustatytojo pirmojo lygio, Jums bus teikiama 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba.

Antrasis asmens turto lygis.

Antrojo lygio turto normatyvas gaunamas pirmojo lygio turto normatyvą dauginat iš 1,5 karto.
Jei Jūsų turtas ir pajamos neviršija nustatytojo antrojo lygio, valstybė Jums garantuoja ir apmoka 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Asmens teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo – metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija su vietos mokesčių administratoriaus žyma, kad deklaracija pateikta.

LR Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme yra numatyti asmenys, turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į turtą ir pajamas:

1)asmenys, kurie turi teisę gauti teisinę pagalbą nagrinėjant baudžiamąsias bylas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnį;
2)nukentėjusieji dėl nusikaltimų atsiradusios žalos atlyginimo bylose, įskaitant atvejus, kai žalos atlyginimo klausimas yra sprendžiamas baudžiamojoje byloje;
3)asmenys gaunantys socialinę pašalpą pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymą;
4)asmenys, išlaikomi stacionariose socialinės globos įstaigose;
5)asmenys, kuriems nustatytas sunkus neįgalumas arba kurie yra pripažinti nedarbingais, arba sukakę senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, taip pat šių asmenų globėjai (rūpintojai), kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir interesams atstovauti bei ginti;
6)asmenys, pateikę įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negali disponuoti savo turtu ir lėšomis ir dėl to jų turtas ir metinės pajamos, kuriais jie gali laisvai disponuoti, neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą;
7)asmenys, sergantys sunkiomis psichikos ligomis, kai sprendžiami jų priverstinio hospitalizavimo ir gydymo klausimai, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir interesams atstovauti;
8)skolininkai vykdymo procese, kai išieškoma iš paskutinio gyvenamojo būsto, kuriame jie gyvena;
9)nepilnamečių vaikų, kai sprendžiamas jų iškeldinimo klausimas, tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą;
10)nepilnamečiai vaikai, kai įstatymų nustatytais atvejais savarankiškai kreipiasi į teismą dėl savo teisių ar įstatymų saugomų interesų gynimo, išskyrus įstatymų nustatytai tvarka sudariusius santuoką ar teismo pripažintus visiškai veiksniais (emancipuotais);
11)asmenys, kuriuos prašoma pripažinti neveiksniais, bylose dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu;
12)asmenys bylose dėl gimimo registravimo;
13)kiti asmenys Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytais atvejais.

Daugiau informacijos apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą galima rasti interneto svetainėje www.teisinepagalba.lt
Už informacijos turinį atsakingas Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Juridinis skyrius.

Teisės aktai reglamentuojantys valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą:

1. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (Žin., 2000, Nr. 30-827; 2005, Nr. 18-572; 2008, Nr. 50-1841; 2009, Nr. 46-1801);
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. liepos 8 d. nutarimas Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“ pakeitimo (Žin., 2005, Nr. 54-1856; 2006, Nr. 61-2181);
3. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. balandžio 27 d. įsakymas Nr. 1R-124 „Dėl Prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą formos patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 54-1860; 2008, Nr. 75-2987);
4. Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. AT-442 patvirtinta Pirminės teisinės pagalbos teikimo Kazlų Rūdos savivaldybėje tvarka.