KAZLŲ RŪDOS SAVIVALDYBĖ
Į pradžią El.paštas Svetainės žemelapis
Neįgaliųjų pasirinktys

KAZLŲ RŪDOS
SAVIVALDYBĖ


Biudžetinė įstaiga,
Atgimimo g. 12,
LT-69443
Kazlų Rūda 
Tel./faks.(8 343) 95 276,
el. p. priimamasis@kazluruda.lt
Duomenys kaupiami ir
saugomi Juridinių asmenų
registre, kodas 188777932

Struktūra ir kontaktai Teisinė informacija Veikla Paslaugos Nuorodos Apklausa SENOJI SVETAINĖ
Navigacija

Apklausa
Kaip vertinate naują Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos internetinę svetainę?
Teigiamai
Neigiamai
Balsų: 2289 žmonių

Lankytojų statistika

Skaičiuojama nuo: 2011-09-20
Iš viso apsilankė: 1678973
Šiandien apsilankė: 1355
Dabar naršo: 16

 



 

Naudingi patarimai gyventojams

Gaisrų buityje kilimo priežastys, padariniai ir apsisaugojimo priemonės>>    

Paskelbta: 2014-10-13

 Neuždek miško!

Informacija gyventojams apie karo laikų sprogmenis

KAIP ELGTIS PER ŠALČIUS? 

KĄ DARYTI NUŠALUS?

Nedeginkit pernykštės žolės

Kaip išvengti žiemos pavojų


 Kaip elgtis pučiant stipriam vėjui

Nuo XIX a. pradžios dėl padidėjusios žmonių ūkinės veiklos pradėjo keistis atmosferos sudėtis. Deginant medieną, anglį, naftą į orą patenka daug anglies dioksido. Padidėję globalaus atšilimo pokyčiai pastebėti XX a. aštuntajame dešimtmetyje. Vidutinė oro temperatūra prie Žemės paviršiaus XX a. išaugo apie 0,6 laipsnio. Per pastaruosius 10 metų užfiksuoti visi globalios temperatūros rekordai taip pat suaktyvėjo ir kiti hidrometeorologiniai reiškiniai.

Stipriausių vėjų greitis uragano metu per tris dešimtmečius išaugo virš 250 km/val. Didėja ir per metus kylančių uraganų skaičius (vidutiniškai 13-17). Mokslininkai prognozuoja, kad vandenynų temperatūra ir toliau sparčiai kils, todėl ir uraganų tikimybė kasmet didės, o šiltėjant klimatui, jie pasieks vis šiauresnius regionus. Pastaruoju metu Lietuvoje dažnas reiškinys viesulai ir škvalas. Viesulai susisuka vasaros metu, kada susitinka dvi skirtingos oro masės – šalta ir lėta su šilta ir greita. Kuo didesni temperatūrų skirtumai tarp oro masių, tuo viesulas gali būti galingesnis ir virsti vadinamuoju tornadu. 1981 m. viesulas susidarė Širvintose, jo metu į orą buvo pakelti traktoriai, autobusai. Tokio masto viesulų buvo ir Birštone, Utenos, Rokiškio rajonuose. Vasariniai tornadai dažniausiai susidaro rytinėje Lietuvos dalyje, tačiau įprastai formuojasi virš jūros. Dažniausiai viesulai susidaro popietinėmis valandomis, kai žemė būna labai įšilusi. Ne visi viesulai pasiekia žemę – dažnai būna po audros debesimis. Viesulas sukasi apie vertikalią ašį. Viesulai Lietuvoje pasitaiko kas dvejus trejus metus, ypač galingi – kai nunešami namai, nusukami medžiai, pakeliami traktoriai, autobusai – kartą į dešimtmetį. Praėjusiais metais liepos 1 d. viesulas neaplenkė ir Kazlų Rūdos savivaldybės. Nemažai žalos padarė Degučių ir Skindeliškės kaimų gyventojams, nuplėšė gyvenamųjų namų ir ūkinių pastatų stogus, daug nuostolių padarė ir Bagotosios girininkijos miškui, išvertė ir nulaužė daug medžių.

Kaip teigia hidrometeorologai, škvalas – staigus, sūkuringas vėjo sustiprėjimas 8-iais m/s ir daugiau per trumpą laiką (mažiau nei per dvi minutes). Škvalo metu vėjo greitis gali siekti 20-30 m/s ir daugiau, keičiasi vėjo kryptis. Škvalas trunka 1-5 min. Škvalai yra susiję su stiprios konvekcijos suformuotais galingais kamuoliniais lietaus debesimis, todėl dažnai kartu pliaupia liūtis, krinta kruša, griaudėja perkūnija. Su klimato šiltėjimu šie reiškiniai ekstremalėja todėl Kazlų Rūdos savivaldybės administracija įspėja ir rekomenduoja kaip elgtis kilus stipriam vėjui.

Sutvirtinkite laikinus pastatus, statinius, mechanizmus, laikinas konstrukcijas, įrenginius. Sandariai uždarykite pastatų langus, stoglangius ir kitas angas.

Išneškite iš balkonų daiktus, kuriuos gali pakelti vėjas, arba juos gerai pritvirtinkite. Svarbesniuose objektuose patikrinkite avarinius elektros energijos šaltinius, pasirūpinkite kuro atsargomis ir pasirenkite gamybos proceso avariniam sustabdymui.

Nestovėkite po aukštais medžiais, prie elektros linijų, nestatykite automobilių po medžiais.

Jei gyvenate kaime, uždarykite tvartų, namų duris, langus, langines.

Namuose turėkite žibintuvėlį, atsarginių elementų, radijo imtuvą, žvakių.

Nepalikite gyvenamosios vietos be ypatingos priežasties. Jeigu vis dėlto privalote išvykti, išjunkite elektrą, užsukite dujų, vandens sklendes, uždarykite langus, langines, užrakinkite duris, atlikite visus įprastus veiksmus, kuriuos darote išvykdami bent kelioms dienoms.

Neužmirškite savo kaimynų: pasiteiraukite, ar jie girdėjo pranešimus apie stiprų vėją. Gal šalia gyvena neįgalūs žmonės, vieniši seneliai ar mažamečiai vaikai, šiuo metu leidžiantys laiką be tėvų. Pasidomėkite, ar jais kas nors gali pasirūpinti, jei ne, padėkite jiems arba informuokite kaimynus, kad nelaimės atveju jie gali skambinti pagalbos telefonais 112.

Primename, kad esant stipriam vėjui, labai pavojinga pjauti medžius – vėjas gali veikti medžių virtimo kryptį, medžiai taip pat gali per anksti virsti ar skilti.

Esant stipriam vėjui pavojinga vykdyti krovinių kėlimo darbus, palikti pakeltus krovinius. Būtina nutraukti darbus ir pritvirtinti kėlimo įrenginius.

Pučiant stipriam vėjui pavojus iškyla ir vairuojant automobilį. Padvigubėjus vėjo greičiui, jo spaudimas automobiliui yra kelis kartus didesnis nei paprastai. Ypač pavojingi gūsingi vėjai. Vairuotojas, susidūręs su vėjo šuoru, turi nedelsdamas, tačiau švelniai, pasukti ratus vėjo kryptimi, kad išlaikytų pusiausvyrą. Vairuotojai su gūsingais vėjais dažniau susiduria atvirose kelio atkarpose, ant tiltų ir lenkdami kitą automobilį. Kuo didesnis ir aukštesnis automobilis, tuo didesnį paviršiaus plotą veikia vėjo jėga, todėl išauga rizika, jog bus paveikta tokio automobilio judėjimo kryptis. Stiprus vėjas gali nustumti automobilį nuo kelio ar priversti kitą transporto priemonę netikėtai kirsti automobilio važiavimo trajektoriją.

Esant stipriam vėjui, reikia vairuoti susikaupus, laikyti abi rankas ant vairo ir keisti automobilio greitį atsižvelgiant į vyraujančias oro sąlygas kelyje.

Esant stipriam vėjui, galima netikėtai kelyje susidurti su šiukšlėmis, atneštomis vėjo, nulaužtomis šakomis ar netgi nuverstais medžiais. Todėl vairuotojai turi sulėtinti greitį ir prie objektų, esančių ant kelio, priartėti atsargiai, ypač važiuojant prieblandoje, nes priešakinės šviesos gali iškraipyti matomą vaizdą.

Kita aplinkybė, padidindama stiprių vėjo gūsių keliamą pavojų, yra sumažėjęs padangų sukibimas su keliu dėl ant jo esančio plono vandens, ledo ar sniego sluoksnio. Padangų sukibimas silpnesnis yra sukant ar stabdant todėl vairuoti esant tokiomis sąlygomis reikia ypatingai atsargiai.

Kazlų Rūdos savivaldybės administracija
Parengta pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM, Valstybinės darbo inspekcijos, vairavimo instruktorių rekomendacijas

 


 


KAIP IŠVENGTI NELAIMIŲ VANDENYJE

Vasaros sezono metu gyventojai dažnai maudosi įvairiuose ežeruose, upėse, kur nėra įrengtų nei paplūdimių, nei gelbėtojų postų. Tokiose vietose įvyksta daugiausiai nelaimingų atsitikimų. Žmogus gali pradėti skęsti susiklosčius įvairioms situacijoms, dažniausiai išbuvę vandenyje ilgą laiką – dėl raumenų nuovargio ir mėšlungio. Nuskęstama ir vandenyje sustojus širdies bei plaučių veiklai.
Maudymosi sezonas Lietuvoje dažniausiai atidaromas atsižvelgiant į gamtines sąlygas. Lietuvoje maudymuisi geriausias laikas nuo birželio 1 d. ir baigiasi rugsėjo 15 d. Rudenį maudymosi sezonas gali ir ilgiau užsitęsti, priklausomai nuo oro ir vandens temperatūros.
Poilsiautojams praleidžiantiems laisvalaikį prie vandens svarbu įsidėmėti:
* Nerekomenduojama maudytis labai šaltame vandenyje (gali raumenis sutraukti mėšlungis).
* Nesimaudykite iškart po valgio, išgėrę alkoholinių gėrimų(sočiai pavalgiusio žmogaus organizmas būna apsunkęs, sulėtėję judesiai, o apsvaigus nuo alkoholio sulėtėja reakcija, orientacija, sutrinka aplinkos pojūtis).
* Nepatartina maudytis tamsiu paros metu.
* Nerekomenduojama plaukioti su pripučiamais čiužiniais (žmogus nemokantis plauti gali nuslysti nuo čiužinio ir pradėti skęsti).
* Prieš maudantis būtina patikrinti vandens telkinio dugną ir nurodyti, iki kurios vietos galima plaukti vaikams ir suaugusiems.
* Vengti tokių vietų, kur plauko valtys, laivai, sieliai.
* Nešokinėkite į vandenį nežinomoje vietoje, kur galima susižaloti atsitrenkus į dugne esančius kietus arba aštrius daiktus.
* Maudantis upėje svarbu įvertinti srovės sraunumą.
* Paplūdimyje laikytis gelbėjimo tarnybos nurodymų.
* Labai pavojinga maudytis lyjant lietui ir griaudėjant perkūnijai, nes vanduo yra laidus elektrai.
* Nereikėtų irstytis valtimi be gelbėjimosi liemenių.
* Vandenyje ar prie vandens negalima palikti vaikų vienų, net ir labai trumpam laikui.
Prevencinės priemonės norint išvengti nelaimingų atsitikimų prie vandens telkinių:
* Ugdyti plaukimo ir saugaus elgesio vandenyje įgūdžius.
* Į vandenį lipti pamažu, pirmiausia suvilgyti pėdas ir riešus, paskui pamažu bristi, kad iš lėto apsemiamas kūnas prisitaikytų prie temperatūros pokyčių.
* Prižiūrėti vaikus, kai jie maudosi ar žaidžia prie vandens.
* Prieš irstimąsi valtimi būtina užsidėti gelbėjimo liemenę.
* Nevartoti alkoholinių gėrimų ruošiantis maudytis.
Pirma pagalba skęstančiajam:
*Pamatę skęstantį žmogų, šaukdami mėginkite atkreipti aplinkinių dėmesį ir skubiai iškvieskite gelbėjimo tarnybą tel. 112. Po to įsitikinkite, ar šalia nėra kokios nors gelbėjimo priemonės ( gelbėjimo rato, valties it kt.) arba parankinės gelbėjimo priemonės, kuri neskęsta (kamuolio, čiužinio ir kt.).
* Jeigu įmanoma, pamėginkite pasiekti skęstantįjį ranka, lazda, stora medžio šaka arba numeskite jam virvę.
* Ištraukus skęstantįjį iš vandens pašalinkite iš kvėpavimo takų vandenį.
*Gaivinkite darydami dirbtinį kvėpavimą ir išorinį širdies masažą. Darykite šią procedūrą tol, kol atvyks greitoji medicininė pagalba.
*Jei pavyko atgaivinti, nukentėjusįjį paguldykite (stabili šoninė padėtis),užklokite, kad sušiltų.
* Įsidėmėkite, jog gelbėti skęstantį gali tik geras plaukikas, kuris išmano gelbėjimo būdus ir moka tai atlikti praktiškai.
* Maudymuisi pasirinkite vietą, kur yra žmonių, o geriausia - kur yra gelbėtojų.

Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos informacija
Parengta pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM rekomendacijas

 


 

DĖMESIO ERKĖS

Lietuva priklauso didelio pavojaus užsikrėsti erkių platinamomis ligomis zonai, todėl pravartu žinoti, kad pavasarį išalkusios erkės žmones ima pulti kai vidutinė paros temperatūra pakyla iki 5-7 laipsnių šilumos ir jų aktyvumas tęsiasi iki vėlyvo rudens.
Savo auką – žmogų ar gyvūną – erkės aptinka reaguodamos į jo iškvepiamą anglies dvideginį arba nuo kūno sklindančią šilumą, prakaito kvapą. Parazito seilėse yra analgetikų, priešuždegiminių bei kraujo krešumą stabdančių medžiagų, todėl žmogus jo įkandimo nejaučia. Žmones erkės užkrečia erkiniu encefalitu (smegenų uždegimu) ir Laimo liga.
Erkinis encefalitas – tai sunki virusinė liga, kurios požymiai panašūs į gripo – pakyla temperatūra, skauda galvą, maudžia kūną, kartais ligonis vemia. Po savaitės pranykus ligos požymiams ligonis lyg ir pasveiksta. Erkinis encefalitas pavojingas tuo, kad po savaitės ligos simptomai vėl pasikartoja. Kaip rodo statistika, tik trečdalis sirgusiųjų erkiniu encefalitu visiškai pasveiksta. Dar trečdalis gydosi 1-3 metus, o likusieji tampa nedarbingi, patiria ilgalaikių neurologinių sutrikimų: juos gali kamuoti galvos skausmai, miego sutrikimai, raumenų silpnumas ar paralyžius, sutrikti kalba, kamuoti koncentracijos problemos. Dažniausiai vienam asmeniui pasireiškia po 2-4 iš išvardintųjų negalių. Apie 2 proc. susirgusiųjų erkiniu encefalitu miršta.
Lietuvoje apie 14 procentų žmonių erkiniu encefalitu užsikrečia nuo infekuoto karvių ar ožkų pieno, todėl vartokime tik virintą pieną, termiškai apdorotus pieno produktus.
Efektyvaus šios ligos gydymo nėra. Geriausia ir kol kas vienintelė apsaugos priemonė nuo erkinio encefalito ir jo pasekmių yra skiepai. Skiepytis geriausia anksti pavasarį arba žiemos pabaigoje, nes numatyti erkių aktyvumo pradžią yra sunku. Vakcinos efektyvumas siekia 99 procentus.
Laimo liga perduodama žmogui tada, kai parazitas buvo įsisiurbęs į kūną daugiau nei 48 valandas. Laimo liga lėtinė, neretai jos pradžia nepastebima. Apie 60-70 proc. pacientų erkės įsisiurbimo vietoje atsiranda lėtai besiplečianti, raudona dėmė. Ji gali būti matoma nuo kelių dienų iki kelių mėnesių. Tuo pačiu metu gali atsirasti ir kitų neryškių negalavimų. Nedidelei daliai užsikrėtusiųjų ant kūno raudona dėmė gali neatsirasti.
Pirmieji ligos požymiai paprastai praeina savaime, net negydant, tačiau prabėgus kelioms savaitėms ar net keliems mėnesiams pasireiškia šios ligos simptomai: gali sutrinki miegas, širdies veikla, atmintis, regėjimas, atsirasti sąnarių, galvos, ausų, nugaros skausmai ir pan. Dažnas simptomas – nugaros ar sprando srities radikulitas. Ligonis dažnai jaučia nuolatinį nuovargį. Lėtai besivystydama, per kelis metus ši liga gali baigtis sunkiu neįgalumu. Laimo ligą sukeliančių erkių platinamą bakteriją galima sunaikinti antibiotikais. Vakcinos nuo šios ligos nėra. 98 procentų ligonių, kurie laiku kreipėsi į gydytoją, visiškai pasveiksta.
Apsisaugojimas nuo erkių.
Einant į mišką ar parką renkitės šviesius drabužius ilgomis rankovėmis – ant jų lengva pastebėti ropinėjančius parazitus. Kelnių klešnes sukiškite į batus ar kojines, užsagstykite apykaklę, galvą pridenkite kepure ar skarele. Erkes atbaidyti padeda repelentai, kurių yra vaistinėse ir parduotuvėse. Grįžę iš gamtos, būtinai rūpestingai apsižiūrėkite kūną, išsišukuokite plaukus, nusiprauskite po dušu. Nepamirškite, kad namo parsinešti erkių galima ir su miško gėrybėmis ar lauko gėlių puokšte, jos gali „atkeliauti“ ir su naminiais gyvūnais. Užkrėstų parazitų randama ir miesto parkuose, paplūdimiuose bei soduose.


Kaip elgtis įkandus gyvatei

          Paprastoji angis – vienintelė nuodinga Lietuvos gyvatė, kuri kitaip vadinama marguole, margąja ar pantine. Šios gyvatės yra rudos, pilkos, juodos su balsvu zigzagu nugaroje. Akies vyzdžiai – vertikalūs, siauri. Angis išskiria hemotoksininius nuodus, kurie tirpdo kraujo kūnelius ir sukelia vidinius kraujavimus. Nuodingąją gyvatę galima atpažinti iš trikampio formos snukio ar, jei įmanoma pažvelgti į nasrus, iš akivaizdžiai matomų iltinių dantų, kurių paprastosios gyvatės neturi. Šios gyvatės paplitusios miškingose, pelkėtose vietose, krūmynuose.
         
Gyvatės įkandimas žmogui skausmingas, bet pojūtis dingsta jau po kelių dienų. Įkandus gyvatei ir įtariant jos nuodingumą, visada būtina kreiptis į medikus. Paprastoji angis yra neagresyvi gyvačių rūšis ir kanda tik užklupta netikėtai ar išprovokuota tai daryti. Gyvatė visuomet stengiasi pasislėpti ar išvengti kontakto su už save kur kas didesniais padarais.

Apsauga ir pirmoji pagalba, įgėlus gyvatei:

1. Nuodingos gyvatės įkandimo požymiai ir pavojaus signalai:
1.1. Gyvatės įkandimo riziką lemia daugelis faktorių:
- gyvatės rūšis ir dydis;
-    įkandimų kiekis;
-    įkandimo vieta (ypač pavojingi įkandimai į galvą);
-    nukentėjusiojo amžius ir svoris (pavojingesnis poveikis vaikams ir senyvo amžiaus žmonėms);
-    bendra nukentėjusiojo sveikatos būklė;
-    individualus jautrumas nuodams.
1.2. Pirmiausiai atsirandantys požymiai (praėjus 10-60 min. po įkandimo):
-    skausmas, patinimas, odos spalvos pokyčiai įkandimo vietoje;
-    silpnumas, galvos skausmas, svaigimas, pykinimas, prakaitavimas, apsunkintas kvėpavimas, kraujavimai iš nosies, burnos gleivinės, kraujosruvos odoje;
1.3. Vėlyvieji nuodingos gyvatės įkandimo požymiai:
- didėjantis įkąstos vietos tinimas, kraujosruvų gausėjimas, kartais audinių nekrozė (apmirimas);
- bendri požymiai – didėjantis silpnumas, dusulys, širdies ritmo sutrikimas, kraujospūdžio kritimas, šokas, gausus kraujavimas iš gleivinių, vėmimas krauju, gali pasirodyti kraujas išmatose ir šlapime.
2. Pirmoji pagalba įkandus gyvatei:
-    nepanikuoti – mirtis nuo gyvatės įkandimo ištinka retais atvejais;
-    vengti nereikalingų judesių – judant nuodai greičiau pasiskirsto kūne;
-    neskubėti užspausti žaizdos, leiskite pakraujuoti 15-30sekundžių – išbėgs dalis nuodų;
-    reikia kuo greičiau nuplauti žaizdą švariu vandeniu su muilu (jei yra galimybė) ir uždėti šaltą kompresą – šaltis malšina skausmą ir patinimą, trukdo nuodams išplisti kūne;
-    nuimti apyrankes, žiedus, laikrodį – veržia tinstant pažeistai vietai;
-    kiek įmanoma skubiau kreiptis medicininės pagalbos.
5. Gyvatei įkandus negalima:
-    iščiulpti nuodus – nuodai per menkiausius plika akimi nematomus gleivinės sužalojimus gali pakliūti į kraujotaką;
-    prideginti įkandimo vietą – dar labiau suaktyvėja audinių uždegiminė reakcija;
-    labai stipriai užveržti galūnę – atleidus „žgutą“ (ar kitą užveržimo priemonę), kraujyje susikaupę nuodai gali plūstelti į kraujotaką ir taip sukelti šoką.
6. Kaip išvengti susidūrimo su gyvate:
-    į mišką eiti apsiavus aulinius batus (botus) – gyvatės retai įkanda aukščiau apatinio blauzdos trečdalio;
-    brendant per aukštą žolę ar vaikštant drėgnomis, pelkėtomis vietovėmis geriausiai turėti lazdą, su kuria galima palenkti žoles, padaužyti į žemę ar į kelmus – gyvatės kurčios, tačiau jos puikiai jaučia judesį, todėl stengsis pasitraukti iš kelio;
-    pamačius gyvatę reikia sustoti ir jei ji nekreipia dėmesio, iš lėto galima eiti toliau, jei ji pasuko galvą į artėjančio žmogaus pusę, ramiai reikia pasitraukti atgal. Negalima daryti staigių judesių – tai dar labiau suaktyvina gyvatės agresiją ir išprovokuoja ją puolimui;
-    jeigu tenka eiti tamsiu paros metu – kelią apšvieskite intensyviai šviečiančiu žibintu – gyvatės nemėgsta ryškios šviesos;
-    miške nesėskite ant kelmo, nes po šaknimis ar kelmo kiaurymėse neretai poilsiauja gyvatės;
-     nekiškite rankos į olas, dreves, nekilnokite akmenų, šakų, medžių puvenų, nes ten gali tūnoti gyvatė;
-    tvarkant sodo ar miško aplinką reikia naudoti įrankius su ilgu kotu, rankomis nerinkti lapų, sausuolių ir kitokių atliekų – gyvatės mėgsta ten slėptis nuo kaitros arba ieško ten sau grobio (graužikų).

Informacija, ką konkrečiu atveju daryti visą parą teikiama nemokamu Apsinuodijimų informacijos ir kontrolės biuro telefonu Vilniuje 8 5 236 2052.

Kazlų Rūdos savivaldybės inf.,
p
arengta pagal gydytojų-toksikologų rekomendacijas Gaisrų buityje kilimo priežastys, padariniai ir apsisaugojimo priemonės

Mero veikla
Vytautas Kanevičius Kazlų Rūdos savivaldybės meras
 

Vytautas Kanevičius
Kazlų Rūdos savivaldybės meras



Apklausa
Naujienų
prenumerata
TARYBOS POSĖDŽIAI
TIESIOGINĖ POSĖDŽIŲ TRANSLIACIJA
TARYBOS POSĖDŽIŲ
GARSO ARCHYVAS

Prisijungimas

 
 
© 2012 KAZLŲ RUDOS SAVIVALDYBĖ. VISOS TEISĖS SAUGOMOSSPRENDIMAS: IDAMAS, NAUDOJAMA SMARTWEB SISTEMA