Lietuvoje į sąvartynus kasmet išvežama maždaug 1,5 mln. tonų įvairių atliekų. Nemažą dalį atliekų sukuria gyventojai – skaičiuojama, kad 1 gyventojas per metus išmeta apie 275 kg atliekų.Į naująjį Marijampolės regioninį sąvartyną per praėjusius metus buvo atvežta 62 tūkstančiai tonų atliekų.
Jų būtų gerokai mažiau, jeigu atliekos, prieš patekdamos į sąvartynus, būtų atidžiai rūšiuojamos.  Į sąvartynus pašalintos ir gamtoje išmestos atliekos ilgai išlieka nesuirusios. Yra ištirta, kad miesto transporto bilietėlis nesuyra 3-4 savaites, medvilninis skuduras – 5 mėnesius, vilnonės pirštinės – 1 metus, konservų skardinė – 10 metų, dažyta lenta – 13 metų, alaus skardinė – 200-250 metų, plastikinis butelis – 450 metų, stiklas – 900 metų.

Apie 20 proc. komunalinių atliekų sraute sudaro popierius ir kartonas. Kiekviena perdirbto popieriaus (kartono) tona išsaugo 17 medžių, beveik 27 tūkstančius litrų vandens ir tiek energijos, kiek jos reikia 6 mėnesius apšildyti normalaus dydžio namą. Lietuvos popieriaus perdirbimo įmonės pajėgios perdirbti apie 200 tūkst. tonų makulatūros. Tačiau 2006 metais jose buvo perdirbta 140 tūkst. tonų, iš kurių 44 proc. buvo importuotos iš užsienio, o ne surinktos Lietuvoje.Per metus kiekvienam Lietuvos gyventojui susidaro apie 33 kg stiklo atliekų – butelių, stiklainių, stiklo duženų. Vieno stiklo butelio perdirbimas sutaupo energijos, kurios užtektų 100 vatų lemputei šviesti 1 valandą, kompiuteriui veikti 20 minučių, skalbimo mašinai veikti 10 minučių.

Dauguma plastikų gaminama iš neatsinaujinančių gamtinių išteklių – naftos ir dujų. Plastikui visiškai suirti reikia beveik 500 metų. Mes suvartojame 20 kartų daugiau plastikų, nei prieš 50 metų. Plastikui gaminti pasaulyje suvartojama apie 8 proc. pasaulyje išgaunamos naftos. Vieno plastikinio butelio perdirbimas sutaupo energijos 60 vatų lemputei šviesti 6 valandas. Iš 25 dviejų litrų talpos plastikinių butelių galima pagaminti megztinį suaugusiam žmogui. Vertinama, kad Lietuvoje susidaro apie 30 kg plastiko atliekų vienam gyventojui. 2006 metais Lietuvoje buvo perdirbta 35 tūkstančiai tonų plastikų, turime pajėgumus perdirbti 65 tūkstančius tonų.

Metalo laužas yra geriausiai tvarkomas ir didžiausią ekonominę vertę turinti antrinė žaliava. Lietuvoje komunalinių atliekų sudėtyje metalas sudaro apie 3 procentus. Perdirbus vieną aliuminio skardinę sutaupytos energijos pakaktų televizoriui veikti 3 valandas, o 100 vatų lemputei šviesti 20 valandų. Aliuminio perdirbimui reikia tik 5 proc. energijos kiekio, kuris reikalingas aliuminiui pagaminti iš pirminių medžiagų. Plieno perdirbimui reikia tik 25 proc. energijos kiekio, reikalingo plienui gaminti iš pirminių medžiagų.

Nuo 2010 metų rugsėjo 1 dienos Marijampolės apskrityje veikia Marijampolės regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistema. Jos sukūrimui buvo išleista apie 45 mln litų, tarp kurių didžioji lėšų dalis buvo skirta iš ES fondų. Buvo uždaryti seni, ES reikalavimų neatitinkantys sąvartynai, buvę visose savivaldybėse ir įrengtas vienas naujas modernus sąvartynas Marijampolės savivaldybės Panausupio kaime. Sistemą administruoja Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras (direktorius Antanas Mieliauskas), atliekas tvarko  konkurso būdu šiai veiklai atrinktas operatorius-UAB „Marijampolės švara“ ( direktorius Zigmas Mačys).  UAB „Marijampolės švara“ pati tiesiogiai atliekas tvarko Marijampolės ir  Kalvarijos savivaldybėse. Vilkaviškio ir Kazlų Rūdos savivaldybėse šią veiklą vykdo „Marijampolės švaros“ ūkinės veiklos partneriai UAB „Ecoservice“ , Šakiuose – UAB „Ekonovus“. Sąvartyną eksploatuoja irgi konkursą laimėjusi UAB „Ekoaplinka“ (direktorius Antanas Vabalas). „Ekoaplinka“ dabar sąvartyno teritorijoje  įrenginėja mobilią atliekų rūšiavimo liniją. Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centre dabar vykdomi nauji projektai. Uždaromi nelegalūs sąvartynai. Iki 2014 metų visose savivaldybėse bus įrengtos žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės. Šalia regiono sąvartyno bus pastatyta moderni atliekų perdirbimo gamykla.

Prieš pradedant įgyvendinti atliekų sistemos pertvarką atliekų tvarkymo paslaugas gaudavo 80 procentų miesto ir 20 procentų kaimo gyventojų. Pagal ES reikalavimus 2014 metais visi gyventojai (100 proc.) turi būti atliekų tvarkymo sistemos dalyviai: mokėti už atliekų tvarkymą, rūšiuoti ir deramai tvarkyti atliekas. Dar neseniai Lietuvoje iš bendro atliekų kiekio  buvo išskiriama perdirbimui apie 20 procentų ten buvusių antrinių žaliavų. ES kelia reikalavimus, kad 2014 metais ne mažiau 70 proc. mieste ir 50 proc. kaime su atliekomis susidarančių antrinių žaliavų būtų išrūšiuotos ir atiduotos perdirbti.

Uždarius Marijampolės senąjį sąvartyną, jame buvo išgręžta 20 šešių-septynių metrų gylio gręžinių biodujoms surinkti, išvedžioti dujų tinklai ir pastatyta biodujų kogeneracinė elektrinė. Lietuvoje iš atliekų dujas gamina 4 jėgainės. MAATC inžinierius energetikas Artūras Matijošaitis, prižiūrintis jėgainės darbą, teigia, kad kas mėnesį MAATC už elektros tinklams (Lesto) parduodamą el. energiją gauna apie 15 tūkstančių litų pajamų. Tačiau jėgainė yra pajėgi dirbti tris kartus našiau – dabar veikia tik vienas jos generatorius, trūksta dujų. Kol kas tik vyksta bandymai, kaip išgauti didesnį dujų kiekį. Specialistai mano, kad dujų būtų daugiau, jeigu sąvartyno filtratas (išsiskiriantis skystis) būtų sugrąžintas į po žemių sluoksniu esančias ir dujas išskiriančias atliekas.

Kodėl reika rūšiuoti atliekas? Įvedant vietinę rinkliavą atliekoms tvarkyti ir suskaičiavus kitus už atliekų tvarkymą gaunamus mokesčius, buvo skaičiuojama, kad kasmet atliekų gyventojai išrūšiuos vis daugiau, o tuo pačiu į sąvartyną jų atkeliaus vis mažiau. Mažiau reikės transporto joms vežti, mažiau darbo jėgos joms rūšiuoti, mažiau kainuos sąvartyno veikla, nes ten atliekų bus mažiau. Tačiau atliekų nerūšiuojant į sąvartyną nukeliauja vis didesni jų kiekiai, jas ten reikia tvarkyti, tai kainuoja vis daugiau. Gali būti, kad surenkamų vietinės rinkliavos ir kitų mokesčių atliekoms tvarkyti ims nebepakakti ir teks juos didinti. Jeigu gyventojai sąmoningai rūšiuotų ir tvarkytų atliekas, didelė jų dalis taptų antrinėmis žaliavomis, kurias pardavus gautos lėšos atitektų ir sistemai administruoti, o tuo pačiu ją atpigintų. Kazlų Rūdos savivaldybėje antrines žaliavas iš taip vadinamų spalvotų konteinerių „varpų“ surenka UAB „Ecoservice“, kuris jas dar kartą rūšiuoja ir parduoda perdirbėjams, o pusę gautų lėšų atiduoda MAATC-ui. Kol kas rūšiuotų žaliavų surenkama pakankamai maži kiekiai.

 Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras gyventojams, kurie savo valdose neturi individualių konteinerių, primena, kad mišrias komunalines atliekas galima išmesti į arčiausiai esantį ar patogiausiai pasiekiamą konteinerį. Prašome gyventojus aktyviau rūšiuoti atliekas ir antrines žaliavas išmesti į šioms atliekoms skirtus specialius konteinerius. Centras yra įsteigęs ir didžiųjų atliekų aikštelę Kazlų Rūdoje, M. Valančiaus g. 17A, kur iš gyventojų nemokami priimamos naudotos padangos (5 vnt. per metus), statybinės, elektros ir elektronikos, pavojingos buities atliekos, seni baldai ir kita. Mokėti reikia tik pristatantiems tvarkyti asbesto turinčias šiferio atliekas, gyvsidabrį, automobilių plastikines dalis ir dar keletą rūšių atliekų. (Lentelės pridedamos)

Liucija Burbienė,
Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro  specialistė ryšiams su visuomene
Atliekų priėmimas iš gyventojų
Nemokamai iš gyventojų į didžiųjų ir specifinių atliekų aikštelę priimamų atliekų sąrašas:

Vytautas Kanevičius
Kazlų Rūdos savivaldybės meras