Pradžia
lt
en

Informacija apie Kazlų Rūdos savivaldybėje 2022 metais kilusių gaisrų priežastis ir ką daryti, kad jų išvengti

Informacija apie Kazlų Rūdos savivaldybėje 2022 metais kilusių gaisrų priežastis ir ką daryti,...

Kazlų Rūdos savivaldybės teritorijoje 2022 m. kilo 46 gaisrai. Lyginant su 2021 m. (42), gaisrų padaugėjo 9,5 proc. 2022 m. Kazlų Rūdos savivaldybėje gaisruose žmonių nežuvo (2021 m. – 1) bei nebuvo traumuotų žmonių (2021 m. – 1). Gaisrai sunaikino 3 pastatus (2021 m. – 3). Gesindami gaisrus ugniagesiai išgelbėjo 11 statinių (2021 m. – 4). Daugiausia gaisrų – 16 kilo gyvenamosios, viešbučių paskirties pastatuose (2021 m. – 21), gaisrų sumažėjo 23,8 proc., atvirosiose teritorijose 2022 m. kilo 13 gaisrų (2021 m. – 8), gaisrų padaugėjo 61,5 proc., iš jų 6 kartus degė pieva, 5 kartus degė miško paklotė ir 2 kartus degė kitos atviros teritorijos (laužai, šiukšlės).

Gaisrai/gaisrų priežastys

Gaisrų skaičius nuo 2022-01-01 iki 2022-12-31

Žuvusiųjų skaičius

Traumuotų žmonių skaičius

Gyvenamosios, viešbučių paskirties pastatai

16

-

-

Pagalbinio ūkio paskirties pastatai

4

-

-

Gamybos ir pramonės paskirties pastatai

3

-

-

Transporto priemonės

4

-

-

Atvirosios teritorijos

13

-

-

Kiti objektai

6

-

-

 

Iš viso: 46

-

-

Gamybinių įrenginių gedimas technologinio proceso metu

2

-

-

Transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai

3

-

-

Transporto priemonių kuro tiekimo sistemos gedimai

1

-

-

Krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimai

10

-

-

Neatsargus žmogaus elgesys

17

-

-

Tyčinė žmonių veikla (padegimai)

2

-

-

Žaibo iškrova

1

-

-

Žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimas

2

-

-

Elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai

5

-

-

Pašalinis ugnies šaltinis

1

-

-

Krosnių, židinių bei dūmtraukių gedimai

2

-

-

 

Pagrindinės probleminės sritys, įtakojančios gaisrų kilimą:

socialinės asmenų grupės – vieniši, senyvo amžiaus žmonės, socialiai remtini ir asocialūs;

žalingi žmonių įpročiai – rūkymas, alkoholio vartojimas;

ekonominiai veiksniai – dėl sunkios materialinės padėties gyventojai nesirūpina priešgaisrine sauga gyvenamuosiuose būstuose (neremontuoja pasenusios elektros instaliacijos, krosnių ir dūmtraukių, nevalo dūmtraukių, neįsirengia autonominių dūmų signalizatorių);

gamtinės oro sąlygos – stichiniai meteorologiniai veiksniai, šaltasis metų periodas ir žaibas;

apleisti ir neprižiūrimi objektai ir teritorijos – neprižiūrėti ir apleisti pastatai, netvarkomos atviros teritorijos.

Ką daryti, kad išvengti gaisro?

Nenaudokite netvarkingų elektros instaliacijos elementų (laidų, kištukinių lizdų, jungiklių ir kt.).

Niekada nesiimkite montuoti ar taisyti elektros instaliacijos patys.

Nejunkite į vieną elektros lizdą kelių prietaisų, ypač galingų.

Nešildykite patalpų nestandartiniais (savos gamybos) prietaisais.

Nepalikite be priežiūros įjungtų elektros prietaisų (lygintuvo, viryklės ir kt.), išeidami iš namų juos išjunkite.

Pasirūpinkite, kad šalia elektrinių šildytuvų nebūtų lengvai užsidegančių medžiagų ir nedžiovinkite rūbų ant jų.

Krosnių užkūrimui nenaudokite lengvai užsiliepsnojančių skysčių (žibalo, benzino ir kt.);

Nepalikite besikūrenančios krosnies be priežiūros, taip pat nepatikėkite jos priežiūros vaikams.

Nepalikite atvirų pakuros durelių.

Baigę kūrenti krosnį, jos kaištį uždarykite tik įsitikinę, jog kuras visiškai sudegęs, nes per anksti uždarę galite apsinuodyti smalkėmis.

Prieš šildymo sezoną nepamirškite suremontuoti krosnis, išvalyti dūmtraukius.

Periodiškai valykite dūmtraukius, šildymo sezono metu rekomenduojama juos valyti kartą per tris mėnesius.

Nedžiovinkite virš viryklės skalbinių, nekabinkite šalia rankšluosčių, nelaikykite arti degių daiktų.

 

Gyventojams patariame įsigyti bei gyvenamosiose patalpose įsirengti autonominius dūmų signalizatorius (toliau – Signalizatorius), kurie jų veikimo zonoje atsiradus dūmams, duoda garsinį signalą ir tokiu būdu suteikia žmonėms galimybę laiku evakuotis iš patalpos ar pastato iki gaisrui išplintant.

Kokiose patalpose ir kiek signalizatorių įrengti?

Gyvenamajame būste (kiekviename aukšte) turi būti įrengtas bent vienas signalizatorius, tai yra minimalus reikalavimas. Tačiau, siekiant jautresnio dūmų aptikimo, rekomenduojama šiuos prietaisus įrengti kiekvienoje patalpoje, kurioje žmonės miega ir koridoriuose arba bendrose erdvėse šalia miegamųjų. Nerekomenduojama signalizatorius įrengti virtuvėje.

Kokį signalizatorių pirkti?

Renkantis signalizatorių, patariame atkreipti dėmesį ar jis yra sertifikuotas, t. y. paženklintas CE ženklu, kuris užtikrina, kad įsigijote kokybišką įrenginį.

Signalizatoriai būna su keičiamais maitinimo elementais, kuriuos būtina keisti kasmet, arba su integruota baterija, kurios nereikia keisti visą prietaiso tarnavimo laikotarpį (pvz. 10 metų).

Kaip prižiūrėti signalizatorius?

Įrengiant ir eksploatuojant signalizatorius būtina vadovautis gamintojo parengta naudojimo instrukcija. Tam, kad signalizatoriai patikimai veiktų, svarbu periodiškai patikrinti jų veikimą paspaudžiant testavimo mygtuką. Atkreipkite dėmesį, kad dulkės ir nešvarumai mažina prietaiso jautrumą, todėl reguliariai juos valykite.

Kazlų Rūdos savivaldybės informacija.