Pradžia
lt
en

Kazlų Rūdos seniūnija

Seniūnijos adresas: M. Valančiaus g. 12, LT-69405, Kazlų Rūda, Kazlų Rūdos sav.

KAZLŲ RŪDOS SENIŪNIJOS VIZIJA

Kazlų Rūdos seniūnija – sutelkti ir draugiški bendruomenės nariai gyvena, dirba ir kuria patrauklioje, švarioje ir saugioje aplinkoje.

SENIŪNIJOS VEIKLOS PRIORITETAI

KAZLŲ RŪDOS SENIŪNIJOS PATRAUKLUMO DIDINIMAS, apimantis Kazlų Rūdos seniūnijos infrastruktūros ir būsto kompleksinę plėtrą ir investicijų skatinimą.
SAUGIOS IR ŠVARIOS BENDRUOMENĖS KŪRIMAS, apimantis tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir bendruomenių iniciatyvų skatinimą bei gyventojų saugumo didinimo priemones.
ŽMOGUI DRAUGIŠKOS APLINKOS KŪRIMAS, apimantis socialinės infrastruktūros ir paslaugų bendruomenės nariams plėtrą, bendruomenės narių užimtumo, aktyvumo ir iniciatyvumo skatinimą.

TERITORIJA
Kazlų Rūdos seniūnija yra didžiausia iš Kazlų Rūdos savivaldybei priklausančių seniūnijų pagal plotą ir gyventojų skaičių. Seniūnijos teritorija užima apie 36 tūkst.ha, gyvena apie 11 000 žmonių. Didžiąją ploto dalį sudaro miškai. Per teritoriją teka nedidelės upės Pilvė, Jūrė, Judrė, Vabalkšnė. Seniūnijos teritoriją kerta automagistralė Via Baltica, geležinkeliai Vilnius– Karaliaučius, Sankt Peterburgas–Varšuva.
Seniūnijos centras–Kazlų Rūdos miestas, įsikūręs pietinėje Lietuvos dalyje. Tai savitas, gilias tradicijas turintis miestas.

Kazlų Rūda rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta 1744 m. Miesto vardas kildinamas iš Kazlų šeimos pavardės ir amato. Šeima čia apsigyvenusi beveik prieš 260 metų ir buvo įkūrusi rūdos kasimo bei perdirbimo gamyklėlę. Miestas išaugo po 1861 m., kai buvo nutiestas geležinkelis Kaunas–Karaliaučius. 1911 m. Kazlų Rūdoje buvo tik dviklasė rusiška pradžios mokykla, o 1923 m. atidaryta lietuviška pradžios mokykla. 1922 m. įsteigta Kazlų Rūdos parapija.
1950 m. Kazlų Rūda gavo miesto teises ir buvo įkurtas Kazlų Rūdos rajonas (iki 1962 m.). Kazlų Rūdos savivaldybė juridinį statusą įgijo po 2000 m. rinkimų į savivaldybių tarybas.

PRAMONĖ IR VERSLAS
Kazlų Rūdos seniūnija nors ir yra geografiškai patogioje vietoje, nepasižymi dideliu patrauklumu verslo investicijoms.
Dažniausiai verslininkų įvardinama problema, trukdanti verslo steigimui ir plėtrai seniūnijos teritorijoje, yra kvalifikuotų ir motyvuotų darbuotojų stoka bei maža gyventojų perkamoji galia. Dėl socialinės atskirties didelė dalis seniūnijos gyventojų neturi pakankamai pajamų ne pirmo būtinumo prekėms. Seniūnijos gyventojai dažniausiai apsipirkti bei pasinaudoti buitinėmis paslaugomis važiuoja į didžiuosius miestus – Kauną, Marijampolę ir nesinaudoja vietos verslininkų teikiamomis paslaugomis.
Kazlų Rūdos seniūnijoje vyrauja smulkusis ir vidutinis verslas. Mažai išplėtotas žemės ūkis, kadangi didžiąją teritorijos dalį užima miškai ir nederlingos bei smėlingos žemės.

PASLAUGŲ INFRASTRUKTŪRA, LAISVALAIKIO UŽIMTUMAS
Kazlų Rūdos seniūnijoje geriausiai infrastruktūra išplėtota seniūnijos centre – Kazlų Rūdos mieste. Kaimiškojoje dalyje yra keletas maisto parduotuvių, tačiau nėra teikiamos kitos paslaugos, pavyzdžiui, kirpyklos, avalynės taisyklos ir pan. Jaunimui bei jaunoms šeimoms trūksta pramogų. Pramogauti dažniausiai taip pat važiuojama į Kauną, Marijampolę ar net Vilnių. Mokyklose organizuojama mokinių užklasinė veikla tik iš dalies patenkina seniūnijos vaikų ir jaunimo laisvalaikio užimtumo poreikį.

SOCIALINĖS PASLAUGOS
Kazlų Rūdos seniūnijoje yra šios visuomeninės organizacijos, teikiančios socialines paslaugas: Vilkaviškio vyskupijos Kazlų Rūdos „Caritas“, kuriame įsteigta labdaros valgykla, VšĮ Kazlų Rūdos paramos centras, kuriame įsteigti senelių namai, sudaryta galimybė teikti nakvynės paslaugas, Kazlų Rūdos savivaldybės neįgaliųjų draugija, Lietuvos vaikų teisių gynimo organizacija „Gelbėkit vaikus“, Vaikų dienos centras.

KULTŪRA, SPORTAS

Seniūnijos centre - Kazlų Rūdos mieste - yra įsikūręs Kazlų Rūdos savivaldybės kultūros centras ir Kazlų Rūdos savivaldybės sporto centras. Abu šie centrai yra savarankiškos savivaldybės biudžetinės įstaigos. Kultūros centras apima 3 Kazlų Rūdos seniūnijos kaimiškojoje teritorijoje veikiančius kultūros namus (Višakio Rūdoje, Bagotojoje, Jūrės miestelyje). Kultūros centras rūpinasi gyventojų kultūros ugdymu, bendrosios bei krašto kultūros puoselėjimu ir tęstinumu.

Sporto centras apima visą Savivaldybės sportinio darbo organizavimą.

GYVENTOJŲ SAUGUMAS
Seniūnijos teritorijoje nepakankamai išplėtota gatvių apšvietimo infrastruktūra, todėl tamsiuoju paros metu gatvės, ypač kaimiškoje seniūnijos dalyje, yra nesaugios ne tik eismo dalyviams, bet ir kriminalinių nusikaltimų požiūriu. Taip pat aktuali daugiabučių gyvenamųjų namų laiptinių ir jų prieigų apšvietimo problema, nes dauguma laiptinių ir namų kiemų neturi jokio apšvietimo.

BENDRUOMENĖS

Kazlų Rūdos seniūnijoje veikia 12 registruotų bendruomenių (11 kaimiškoje seniūnijos teritorijoje ir 1 mieste), savo veikla apimančių visą seniūnijos teritoriją. Visos bendruomenės yra savarankiškos, stiprios, glaudžiai bendradarbiauja su seniūnija. Bendruomenės sėkmingai įgyvendina ne vieną projektą, taip pritraukia lėšas į kaimą iš įvairių paramos fondų.

Seniūnijos teritorija suskirstyta į 11 seniūnaitijų, iš jų 4 - mieste ir 7 - kaimiškoje seniūnijos dalyje.

TURIZMAS
Kazlų Rūdos seniūnijoje yra daug turistams patrauklių objektų, žymių ir Lietuvos istorijai reikšmingų vietų. Modžgirėje palaidotas Lietuvos Respublikos Prezidentas daktaras Kazys Grinius. Netoli Runkių kaimo – Dovydaitynė, čia gimė ir augo Lietuvos Nepriklausomybės Signataras Ministrų kabineto pirmininkas, Ateitininkų sąjungos vadovas Pranas Dovydaitis.
Seniūnijoje gausu istorinę vertę turinčių senųjų kapinių. Vandenių ir Rėkaviškio senkapiai paskelbti archeologiniais paminklais. Daug legendų ir pasakojimų gaubia Višakio Rūdoje esantį šaltinėlį, žmonių vadinamą stebuklinguoju, prie kurio pastatyta koplyčia. Prie Kazlų Rūdos geležinkelio stoties skausmingus Lietuvos tautai laikus mena paminklas tremtiniams. Kazlų Rūda – miškų ir medžio drožėjų kraštas, todėl seniūnijos teritorijoje labai daug medinių koplytstulpių bei medžio skulptūrų žymiems krašto ir Lietuvos veikėjams atminti. Per seniūnijos teritoriją praeina dviračių maršrutai „Šiaurės Suvalkijos žiedas“, taip pat dviračiu siūloma važiuoti 40 km ilgio vietiniu maršrutu „Kviečia miško takai, aplankant daug gamtos objektų“.
2011 metų rugsėjį Kazlų Rūdos mieste atidarytas virvių parkas – aktyvaus poilsio zona. Jį ypač pamėgo ne tik Kazlų Rūdos gyventojai, bet ir miesto svečiai.

Žymūs žmonės:

Kazys Grinius buvo vienas iš Valstiečių liaudininkų sąjungos bei Varpininkų organizacijos vadovų, platino lietuvišką spaudą. 1894–1905 m. dirbo gydytoju Marijampolėje ir kitose Lietuvos vietose. 1905 m. prisidėjo prie „Šviesos“ draugijos Marijampolėje kūrimo. Nuo 1926 m. birželio 7 d. iki 1926 m. gruodžio 17 d. buvo Lietuvos Respublikos Prezidentas. Nušalintas iš šio posto per karinį perversmą. 1944 m. pasitraukė į Vakarus.
Pranas Dovydaitis – Nepriklausomybės Akto signataras. 1917 m. Vilniuje dalyvavo Lietuvių konferencijoje, kurioje buvo aptartas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas. 1918 m. vasario 16 d. pasirašė istorinį Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Vėliau iš politinio gyvenimo pasitraukė. 1940 m. suimtas ir įkalintas Ukrainoje, Šiaurės Uralo koncentracijos stovyklose, buvo apkaltintas kontrrevoliucine veikla ir 1942 m. Sverdlovsko kalėjime sušaudytas.
Jurgis Dovydaitis - (1907-2001), g. Runkių kaime. Žymus lietuvių tautosakininkas.
Juozas Damijonaitis - (1871-1926) g. Beržiniškės k. Pedagogas, pirmųjų lietuviškų vadovėlių pradinėms mokykloms autorius.
Vincas Palukaitis - (1855-1932), gimęs Skindeliškės k. - pedagogas, švietėjas, publicistas, poetas.
Vincentas Žemaitis (Černeckis) -- filisofas, nusipelnęs kultūros veikėjas. Gimęs 1928 m. Gulioniškės k.
Albertas Zdanevičius – VĮ Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos urėdas, nusipelnęs miškininkas, visuomenininkas. Gimė 1940 m. Pasvalio rajone.
Vincas Žemaitis – Kazlų Rūdos miškų urėdas revizorius, žurnalo „Girios aidas", dienraščio „Laisvė" redaktorius. Gimė 1896 m. Vilkaviškio apsk. Įsteigė meteriologijos stotį, vykdė ilgalaikius medžių ir dirvožemio tyrimo darbus, įsteigė dekoratyvinių medžių ir krūmų medelyną. Labai suintensyvino miškų ūkio plėtrą. Pastatė naujus urėdijos pastatus, bokštus gaisrams stebėti, visas girinkijas aprūpino telefonais. Savo iniciatyva pradėjo ugdyti jaunuolynus. Subūrė Lietuvos miškininkus, plėtojo jų spaudos leidybą. Įsteigus Lietuvos miškininkų sąjungą, išrinktas jos pirmininku. Išeivijoje padėjo rengti Amerikos „Lietuvių enciklopediją". 1931 m. apdovanotas Gedimino III laipsnio ordinu.Mirė 1983 m. Čikagoje.
Juozapas Zigmantas Paltanavičius – nusipelnęs miškininkas, visuomenininkas. Gimė 1928 m. Kazlų Rūdos bandomojo miškų ūkio gamybinio susivienijimo direktorius, miškų urėdas. Suprojektavęs miškininkų gyvenvietę, organizavo darbus. Jam vadovaujant pastatyti Kazlų Rūdos medelyno ir girininkijos administraciniai pastatai. Restauravo ir įrengė Miško muziejų. Mirė 1995 m. Kazlų Rūdos savivaldybės Garbės pilietis.
Rimvydas Dionizas Žigaitis. Gimė 1933 m. Kazlų Rūdoje. Kompozitorius, Lietuvos muzikos sąjungos prezidentas, profesorius. 2003 m. už nuopelnus Lietuvai apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino karininko kryžiumi.
Aldonas Pupkis - kalbininkas, docentas, mokslų daktaras. Gimęs 1939 m. Kazlų Rūdoje.
Romualdas Deltuvas - profesorius, habilituotas mokslų daktaras, Lietuvos žemės ūkio universiteto rektorius. Gimęs 1943 m. Kazlų Rūdoje.
Bronė Braškytė - aktorė, vaidino "Lėlės teatre" ir lietuviškuose vaidybiniuose filmuose. Gimusi 1952 m. Kazlų Rūdoje.
Laima Štrimaitytė - Valstybinio jaunimo teatro, televizijos, radijo laidų aktorė. Gimusi 1945 m.
Anelė Vosyliūtė - socialinių mokslų daktarė. Gimusi 1944 m. Kazlų Rūdoje.
Eugenija Bendoriūtė -Meškova - Kauno akademinio dramos teatro aktorė.Gimusi 1968 m. Kazlų Rūdoje.
Aldona Bendoriūtė -aktorė. Gimusi 1972 m. Kazlų Rūdoje. Vaidina E. Nekrošiaus teatro studijoje "Meno fortas" ir Oskaro Koršunovo teatre.
Rytis Cicinas - dainininkas, populiarios muzikos atlikėjas. Gimęs 1973 m. Kazlų Rūdoje.

Lankytinos vietos:

Lietuvos Prezidento dr. K.Griniaus kapas ir paminklas
Paminklas pastatytas Mondžgiryje, Ąžuolų Būdos girininkijoje, Mikalavo miške (Via Baltica magistralės 13-ajame kilometre, važiuojant iš Marijampolės į Kauną).
Tarpukario nepriklausomos Lietuvos Prezidento dr. K.Griniaus palaikų urna užmūryta paminklo, iškalto iš balto granito, postamente. Paminklo autorius – marijampolietis skulptorius Kęstutis Balčiūnas. Paminklas atidengtas 1994 m.

Dr. Kazio Griniaus gimtinė Selemoje
Lietuvos Prezidentas K.Grinius buvo vienas iš Valstiečių liaudininkų sąjungos bei Varpininkų organizacijos vadovų, platino lietuvišką spaudą. 1894–1905 m. dirbo gydytoju Marijampolėje ir kitose Lietuvos vietose. 1905 m. prisidėjo prie „Šviesos“ draugijos Marijampolėje kūrimo. Nuo 1926 m. birželio 7 d. iki 1926 m. gruodžio 17 d. buvo Lietuvos Respublikos Prezidentas. Nušalintas iš šio posto per karinį perversmą. 1944 m. pasitraukė į Vakarus.

Prano Dovydaičio gimtinė netoli Runkių
P.Dovydaitis – Nepriklausomybės Akto signataras. 1917 m. Vilniuje dalyvavo Lietuvių konferencijoje, kurioje buvo aptartas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas. 1918 m. vasario 16 d. pasirašė istorinį Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Vėliau iš politinio gyvenimo pasitraukė. 1940 m. suimtas ir įkalintas Ukrainoje, Šiaurės Uralo koncentracijos stovyklose, buvo apkaltintas kontrrevoliucine veikla ir 1942 m. Sverdlovsko kalėjime sušaudytas.