Kaip elgtis įkandus gyvatei

         Paprastoji angis – vienintelė nuodinga Lietuvos gyvatė, kuri kitaip vadinama marguole, margąja ar pantine. Šios gyvatės yra rudos, pilkos, juodos su balsvu zigzagu nugaroje. Akies vyzdžiai – vertikalūs, siauri. Angis išskiria hemotoksininius nuodus, kurie tirpdo kraujo kūnelius ir sukelia vidinius kraujavimus. Nuodingąją gyvatę galima atpažinti iš trikampio formos snukio ar, jei įmanoma pažvelgti į nasrus, iš akivaizdžiai matomų iltinių dantų, kurių paprastosios gyvatės neturi. Šios gyvatės paplitusios miškingose, pelkėtose vietose, krūmynuose.
          Gyvatės įkandimas žmogui skausmingas, bet pojūtis dingsta jau po kelių dienų. Įkandus gyvatei ir įtariant jos nuodingumą, visada būtina kreiptis į medikus. Paprastoji angis yra neagresyvi gyvačių rūšis ir kanda tik užklupta netikėtai ar išprovokuota tai daryti. Gyvatė visuomet stengiasi pasislėpti ar išvengti kontakto su už save kur kas didesniais padarais.

Apsauga ir pirmoji pagalba, įgėlus gyvatei:

Nuodingos gyvatės įkandimo požymiai ir pavojaus signalai:
Gyvatės įkandimo riziką lemia daugelis faktorių:
- gyvatės rūšis ir dydis;
-    įkandimų kiekis;
-    įkandimo vieta (ypač pavojingi įkandimai į galvą);
-    nukentėjusiojo amžius ir svoris (pavojingesnis poveikis vaikams ir senyvo amžiaus žmonėms);
-    bendra nukentėjusiojo sveikatos būklė;
-    individualus jautrumas nuodams.
Pirmiausiai atsirandantys požymiai (praėjus 10-60 min. po įkandimo):
-    skausmas, patinimas, odos spalvos pokyčiai įkandimo vietoje;
-    silpnumas, galvos skausmas, svaigimas, pykinimas, prakaitavimas, apsunkintas kvėpavimas, kraujavimai iš nosies, burnos gleivinės, kraujosruvos odoje;
Vėlyvieji nuodingos gyvatės įkandimo požymiai:
- didėjantis įkąstos vietos tinimas, kraujosruvų gausėjimas, kartais audinių nekrozė (apmirimas);
- bendri požymiai – didėjantis silpnumas, dusulys, širdies ritmo sutrikimas, kraujospūdžio kritimas, šokas, gausus kraujavimas iš gleivinių, vėmimas krauju, gali pasirodyti kraujas išmatose ir šlapime.
Pirmoji pagalba įkandus gyvatei:
-    nepanikuoti – mirtis nuo gyvatės įkandimo ištinka retais atvejais;
-    vengti nereikalingų judesių – judant nuodai greičiau pasiskirsto kūne;
-    neskubėti užspausti žaizdos, leiskite pakraujuoti 15-30sekundžių – išbėgs dalis nuodų;
-    reikia kuo greičiau nuplauti žaizdą švariu vandeniu su muilu (jei yra galimybė) ir uždėti šaltą kompresą – šaltis malšina skausmą ir patinimą, trukdo nuodams išplisti kūne;
-    nuimti apyrankes, žiedus, laikrodį – veržia tinstant pažeistai vietai;
-    kiek įmanoma skubiau kreiptis medicininės pagalbos.
Gyvatei įkandus negalima:
-    iščiulpti nuodus – nuodai per menkiausius plika akimi nematomus gleivinės sužalojimus gali pakliūti į kraujotaką;
-    prideginti įkandimo vietą – dar labiau suaktyvėja audinių uždegiminė reakcija;
-    labai stipriai užveržti galūnę – atleidus „žgutą“ (ar kitą užveržimo priemonę), kraujyje susikaupę nuodai gali plūstelti į kraujotaką ir taip sukelti šoką.
Kaip išvengti susidūrimo su gyvate:
-    į mišką eiti apsiavus aulinius batus (botus) – gyvatės retai įkanda aukščiau apatinio blauzdos trečdalio;
-    brendant per aukštą žolę ar vaikštant drėgnomis, pelkėtomis vietovėmis geriausiai turėti lazdą, su kuria galima palenkti žoles, padaužyti į žemę ar į kelmus – gyvatės kurčios, tačiau jos puikiai jaučia judesį, todėl stengsis pasitraukti iš kelio;
-    pamačius gyvatę reikia sustoti ir jei ji nekreipia dėmesio, iš lėto galima eiti toliau, jei ji pasuko galvą į artėjančio žmogaus pusę, ramiai reikia pasitraukti atgal. Negalima daryti staigių judesių – tai dar labiau suaktyvina gyvatės agresiją ir išprovokuoja ją puolimui;
-    jeigu tenka eiti tamsiu paros metu – kelią apšvieskite intensyviai šviečiančiu žibintu – gyvatės nemėgsta ryškios šviesos;
-    miške nesėskite ant kelmo, nes po šaknimis ar kelmo kiaurymėse neretai poilsiauja gyvatės;
-     nekiškite rankos į olas, dreves, nekilnokite akmenų, šakų, medžių puvenų, nes ten gali tūnoti gyvatė;
-    tvarkant sodo ar miško aplinką reikia naudoti įrankius su ilgu kotu, rankomis nerinkti lapų, sausuolių ir kitokių atliekų – gyvatės mėgsta ten slėptis nuo kaitros arba ieško ten sau grobio (graužikų).

Informacija, ką konkrečiu atveju daryti visą parą teikiama nemokamu Apsinuodijimų informacijos ir kontrolės biuro telefonu Vilniuje 8 5 236 2052.

Kazlų Rūdos savivaldybės inf.,
parengta pagal gydytojų-toksikologų rekomendacijas Gaisrų buityje kilimo priežastys, padariniai ir apsisaugojimo priemonės