Kaip elgtis pučiant stipriam vėjui
Nuo XIX a. pradžios dėl padidėjusios žmonių ūkinės veiklos pradėjo keistis atmosferos sudėtis. Deginant medieną, anglį, naftą į orą patenka daug anglies dioksido. Padidėję globalaus atšilimo pokyčiai pastebėti XX a. aštuntajame dešimtmetyje. Vidutinė oro temperatūra prie Žemės paviršiaus XX a. išaugo apie 0,6 laipsnio. Per pastaruosius 10 metų užfiksuoti visi globalios temperatūros rekordai taip pat suaktyvėjo ir kiti hidrometeorologiniai reiškiniai.
Stipriausių vėjų greitis uragano metu per tris dešimtmečius išaugo virš 250 km/val. Didėja ir per metus kylančių uraganų skaičius (vidutiniškai 13-17). Mokslininkai prognozuoja, kad vandenynų temperatūra ir toliau sparčiai kils, todėl ir uraganų tikimybė kasmet didės, o šiltėjant klimatui, jie pasieks vis šiauresnius regionus. Pastaruoju metu Lietuvoje dažnas reiškinys viesulai ir škvalas. Viesulai susisuka vasaros metu, kada susitinka dvi skirtingos oro masės – šalta ir lėta su šilta ir greita. Kuo didesni temperatūrų skirtumai tarp oro masių, tuo viesulas gali būti galingesnis ir virsti vadinamuoju tornadu. 1981 m. viesulas susidarė Širvintose, jo metu į orą buvo pakelti traktoriai, autobusai. Tokio masto viesulų buvo ir Birštone, Utenos, Rokiškio rajonuose. Vasariniai tornadai dažniausiai susidaro rytinėje Lietuvos dalyje, tačiau įprastai formuojasi virš jūros. Dažniausiai viesulai susidaro popietinėmis valandomis, kai žemė būna labai įšilusi. Ne visi viesulai pasiekia žemę – dažnai būna po audros debesimis. Viesulas sukasi apie vertikalią ašį. Viesulai Lietuvoje pasitaiko kas dvejus trejus metus, ypač galingi – kai nunešami namai, nusukami medžiai, pakeliami traktoriai, autobusai – kartą į dešimtmetį. Praėjusiais metais liepos 1 d. viesulas neaplenkė ir Kazlų Rūdos savivaldybės. Nemažai žalos padarė Degučių ir Skindeliškės kaimų gyventojams, nuplėšė gyvenamųjų namų ir ūkinių pastatų stogus, daug nuostolių padarė ir Bagotosios girininkijos miškui, išvertė ir nulaužė daug medžių.
Kaip teigia hidrometeorologai, škvalas – staigus, sūkuringas vėjo sustiprėjimas 8-iais m/s ir daugiau per trumpą laiką (mažiau nei per dvi minutes). Škvalo metu vėjo greitis gali siekti 20-30 m/s ir daugiau, keičiasi vėjo kryptis. Škvalas trunka 1-5 min. Škvalai yra susiję su stiprios konvekcijos suformuotais galingais kamuoliniais lietaus debesimis, todėl dažnai kartu pliaupia liūtis, krinta kruša, griaudėja perkūnija. Su klimato šiltėjimu šie reiškiniai ekstremalėja todėl Kazlų Rūdos savivaldybės administracija įspėja ir rekomenduoja kaip elgtis kilus stipriam vėjui.
Sutvirtinkite laikinus pastatus, statinius, mechanizmus, laikinas konstrukcijas, įrenginius. Sandariai uždarykite pastatų langus, stoglangius ir kitas angas.
Išneškite iš balkonų daiktus, kuriuos gali pakelti vėjas, arba juos gerai pritvirtinkite. Svarbesniuose objektuose patikrinkite avarinius elektros energijos šaltinius, pasirūpinkite kuro atsargomis ir pasirenkite gamybos proceso avariniam sustabdymui.
Nestovėkite po aukštais medžiais, prie elektros linijų, nestatykite automobilių po medžiais.
Jei gyvenate kaime, uždarykite tvartų, namų duris, langus, langines.
Namuose turėkite žibintuvėlį, atsarginių elementų, radijo imtuvą, žvakių.
Nepalikite gyvenamosios vietos be ypatingos priežasties. Jeigu vis dėlto privalote išvykti, išjunkite elektrą, užsukite dujų, vandens sklendes, uždarykite langus, langines, užrakinkite duris, atlikite visus įprastus veiksmus, kuriuos darote išvykdami bent kelioms dienoms.
Neužmirškite savo kaimynų: pasiteiraukite, ar jie girdėjo pranešimus apie stiprų vėją. Gal šalia gyvena neįgalūs žmonės, vieniši seneliai ar mažamečiai vaikai, šiuo metu leidžiantys laiką be tėvų. Pasidomėkite, ar jais kas nors gali pasirūpinti, jei ne, padėkite jiems arba informuokite kaimynus, kad nelaimės atveju jie gali skambinti pagalbos telefonais 112.
Primename, kad esant stipriam vėjui, labai pavojinga pjauti medžius – vėjas gali veikti medžių virtimo kryptį, medžiai taip pat gali per anksti virsti ar skilti.
Esant stipriam vėjui pavojinga vykdyti krovinių kėlimo darbus, palikti pakeltus krovinius. Būtina nutraukti darbus ir pritvirtinti kėlimo įrenginius.
Pučiant stipriam vėjui pavojus iškyla ir vairuojant automobilį. Padvigubėjus vėjo greičiui, jo spaudimas automobiliui yra kelis kartus didesnis nei paprastai. Ypač pavojingi gūsingi vėjai. Vairuotojas, susidūręs su vėjo šuoru, turi nedelsdamas, tačiau švelniai, pasukti ratus vėjo kryptimi, kad išlaikytų pusiausvyrą. Vairuotojai su gūsingais vėjais dažniau susiduria atvirose kelio atkarpose, ant tiltų ir lenkdami kitą automobilį. Kuo didesnis ir aukštesnis automobilis, tuo didesnį paviršiaus plotą veikia vėjo jėga, todėl išauga rizika, jog bus paveikta tokio automobilio judėjimo kryptis. Stiprus vėjas gali nustumti automobilį nuo kelio ar priversti kitą transporto priemonę netikėtai kirsti automobilio važiavimo trajektoriją.
Esant stipriam vėjui, reikia vairuoti susikaupus, laikyti abi rankas ant vairo ir keisti automobilio greitį atsižvelgiant į vyraujančias oro sąlygas kelyje.
Esant stipriam vėjui, galima netikėtai kelyje susidurti su šiukšlėmis, atneštomis vėjo, nulaužtomis šakomis ar netgi nuverstais medžiais. Todėl vairuotojai turi sulėtinti greitį ir prie objektų, esančių ant kelio, priartėti atsargiai, ypač važiuojant prieblandoje, nes priešakinės šviesos gali iškraipyti matomą vaizdą.
Kita aplinkybė, padidindama stiprių vėjo gūsių keliamą pavojų, yra sumažėjęs padangų sukibimas su keliu dėl ant jo esančio plono vandens, ledo ar sniego sluoksnio. Padangų sukibimas silpnesnis yra sukant ar stabdant todėl vairuoti esant tokiomis sąlygomis reikia ypatingai atsargiai.
Kazlų Rūdos savivaldybės administracija
Parengta pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM, Valstybinės darbo inspekcijos, vairavimo instruktorių rekomendacijas
